Prostatos vėžio genetika
Apie 10% prostatos vėžio atvejų yra paveldimi dėl aukštos ar vidutinės vėžio rizikos genų mutacijų.
Prostatos vėžio genetinės priežastys dažniausiai yra dalis kitų vėžio polinkio sindromų, kuomet taip pat gali būti padidėjusi ir kitų navikų rizika – moterims šeimoje dažnai būna krūties ar kiaušidžių vėžio atvejų.
Kita reikšminga šeiminio prostatos vėžio dalis yra dėl įvairių genetinių variacijų (polimorfizmų), tačiau tokios informacijos pritaikymas klinikoje ribotas.
Šiuolaikinis kelių genų grupių onkogenetinis tyrimas naudojant modernią naujos kartos sekoskaitos (NGS) technologiją, yra pats tiksliausias genetinės prostatos vėžio rizikos įvertinimas.
Paveldimo prostatos vėžio genai
BRCA1
BRCA2
TP53
CHEK2
NBN
HOX13B
BRCA1
BRCA1 genas (kartu su BRCA2 genu) yra svarbiausias aukštos krūties ir/ar kiaušidžių vėžio rizikos genas (angl. BReast CAncer – krūties vėžys), atrastas 1994 metais. BRCA1 genas yra 17-oje chromosomoje ir jo koduojamas baltymas dalyvauja svarbiuose ląstelių procesuose, tame tarpe ir DNR pažaidų taisyme. Vyrams BRCA1 geno mutacijos kelis kartus gali padidinti prostatos vėžio riziką.
BRCA1/2 genų mutacijos sutrikdo normalią baltymų veiklą ir todėl ląstelės įgyja didesnį polinkį nekontroliuojamai daugintis bei supiktybėti. Pakitusios geno kopijos (mutacijos) paveldėjimo rizika yra 50 proc. (t.y. autosominis dominantinis paveldėjimas) ir ją savo palikuonims perduoti gali bet kuris iš ją turinčių tėvų (t.y. motina arba tėvas).
Onkogenetiniai BRCA1 ir BRCA2 genų tyrimai padeda įvertinti individualią vėžio riziką ir pasirinkti geriausią sveikatos priežiūrą. Specifinės patikros ir priežiūros programos bei prevencinės priemonės leidžia išvengti vėžio arba pakitimus aptikti kiek įmanoma anksčiau.
BRCA2
BRCA2 genas (kartu su BRCA1 genu) yra svarbiausias aukštos kiaušidžių ir/ar krūties vėžio rizikos genas (angl. BReast CAncer – krūties vėžys), atrastas 1995 metais. BRCA2 genas yra 13-oje chromosomoje ir jo koduojamas baltymas dalyvauja svarbiuose ląstelių procesuose, tame tarpe ir DNR pažaidų taisyme.
BRCA2 geno mutacijų nešiotojai turi kiek kitokią nei BRCA1 klinikinę onkologinių susirgimų struktūrą: kiek mažesnė kiaušidžių vėžio rizika (iki 30 proc.), tačiau vyrams dažniau pasitaiko prostatos bei vyrų krūties vėžys, taip pat yra truputį padidėjusi melanomos, kasos piktybinių susirgimų rizika.
Onkogenetiniai BRCA1 ir BRCA2 genų tyrimai padeda įvertinti individualią vėžio riziką ir pasirinkti geriausią sveikatos priežiūrą. Specifinės patikros ir priežiūros programos bei prevencinės priemonės leidžia išvengti vėžio arba pakitimus aptikti kiek įmanoma anksčiau.
TP53
TP53 yra navikų supresorinis genas, kurio paveldimos mutacijos lemia Li-Fraumeni sindromą (LFS).
Normoje TP53 genas kontroliuoja ląstelių augimą ir apsaugo nuo navikinių ląstelių (vėžio) atsiradimo. LFS atveju paveldima TP53 geno mutacija sutrikdo normalią geno funkciją ir todėl LFS turintiems žmonėms yra padidėjusi įvairių organų navikų rizika: krūties vėžio, mikštųjų audinių ir kaulų sarkomos, smegenų, antinksčių vėžio, leukemijos ir kitų navikų rizika.
Tyrimai rodo, kad daliai moterų, kurios neturi BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų, yra randamos TP53 geno mutacijos. LFS pacientams yra būtinos specifinės patikros ir rizikos mažinimo priemonės, taip pat rekomenduojama vengti jonizuojančios spinduliuotės.
Onkogenetiniai tyrimai padeda įvertinti individualią vėžio riziką ir pasirinkti geriausią sveikatos priežiūrą. Specifinės patikros ir priežiūros programos bei prevencinės priemonės leidžia išvengti vėžio arba pakitimus aptikti kiek įmanoma anksčiau.
Šiuolaikinis kelių genų grupių onkogenetinis tyrimas naudojant modernią naujos kartos sekoskaitos (NGS) technologiją, yra pats efektyviausias genetinės prostatos vėžio rizikos įvertinimas.
CHEK2
Informacija ruošiama.
NBN
Informacija ruošiama.
HOX13B
Informacija ruošiama.
Gydytojas onkogenetikas konsultacijos metu įvertins Jūsų individualią genetinę riziką ir parinks tinkamiausius onkogenetinius tyrimus
Ramūnas Janavičius
Med. m. Dr., gyd. genetikas